Žemės ūkio iššūkiams įveikti – tiksliojo ūkininkavimo sistemos

Vaida Samuolytė, „PR Service/Edelman Affiliate“

Žemės ūkio sektoriuje dirbančių žmonių mažėja, o vienam asmeniui tenka nuveikti vis daugiau. Siekiant didesnio efektyvumo, gaminama vis didesnė ir našesnė žemės ūkio technika. Tačiau žemdirbiai ir žemės ūkio technikos pardavėjai sutartinai tvirtina, kad šiandien žemės ūkiui tenkančius iššūkius labiausiai padeda įveikti tiksliojo ūkininkavimo sistemos.

Atsipirko per dvejus metus

Įsibėgėjęs sezonas daliai šalies ūkininkų primena ne vienerius metus trunkančias problemas – trūksta žmonių, mechanizatoriai dirba už tris. Naujovėms atviri ūkininkai rado naują galimybę darbo našumui didinti.

Pasvalio rajone Gineikių kame ūkininkaujanti Aurimo Garlausko šeima apdirba 600 hektarų žemės. Ūkyje naudojamos automatinio vairavimo sistemos. 2013-ųjų pavasarį ūkis jas įsigijo iš žemė ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Dotnuvos projektai“. Kartu su tarptautinės kompanijos „Trimble“ gamybos sistemomis ūkyje naudojama ir „Dotnuvos projektų“ bazinių stočių tinklo „DotNet“ korekcinė sistema.

„Viskas kainavo tikrai nemažai, tačiau per dvejus metus šie pinigai mums sugrįžo. Tai yra labai rentabili, apsimokanti investicija. Naudojant šią sistemą, labai sumažėja darbo sąnaudos“, – sakė 29 metų ūkininkas.

Antroji šios sistemos nauda, kurią įvardina A. Garlauskas – mažesnis traktorininkų nuovargis. „Tai nematomos, tačiau didžiulis pliusas. Kai žmogus mažiau pavargsta, jo darbas yra našesnis, be to, jis yra linksmesnis, į namus sugrįžta ne toks pavargęs“, – kalbėjo ūkininkas.

Sutaupo degalų, sėklų ir chemikalų

Dviejuose traktoriuose sumontuotomis automatinio vairavimo sistemomis A. Garlausko šeimos ūkyje naudojasi keturi asmenys. Visi šie žmonės šiandien yra įsitikinę modernaus ūkininkavimo privalumais, nors iš pradžių naujovę vertino nepatikliai.

Traktorius A. Garlauskas įsigijo anksčiau, kada automatinio vairavimo sistemos dar buvo didelė naujovė. Jas apsisprendė sumontuoti vėliau. Prieš porą metų ši investicija kainavo 80 tūkst. litų, kuriuos jau susigrąžino.

„Sutaupėme degalų, sėklų, trąšų. Naudojantis technologinių vėžių sistema, kiekvienu važiavimu 10 centimetrų užsėti dar sykį yra įprastas dalykas. Vadinasi, apdirbant 600 hektarų apie 10 hektarų mes sėjome ir purškėme antrą kartą. Nesunku įvertinti nuostolius“, – skaičiavo ūkininkas. Pasvalio rajone, pasak A. Garlausko, panašias tiksliojo ūkininkavimo sistemas šiuo metu naudoja maždaug pusė ūkininkų.

Investuoti skatina darbo jėgos stygius

Kas lietuvių ūkininkus skatina investuoti į šias naujas technologijas? „Pagrindinė priežastis – žmonių trūkumas. Žemės ūkyje dirbančių žmonių mažėja visame pasaulyje. Automatinės vairavimo sistemos gali pakeisti ne vieną mechanizatorių. Jos padeda ir nedidelę patirtį turintiems traktorininkams“, – aiškino bendrovės „Dotnuvos projektai“ produktų vadybininkas Saulius Sagatys.

Pasak jo, Vakarų pasaulyje žemės ūkyje dirbančių žmonių beliko mažiau nei 5 proc., Lietuvoje – mažiau nei 8 proc. Žemės ūkio technika, siekiant vis didesnio našumo, irgi išaugo iki neregėtų dydžių. Vienintelė sritis, kur dar galima padidinti našumą šiais laikais – ūkininkavimo tikslumas. Ši galimybė, pasak S. Sagačio, ypač aktuali šeimyniniuose ūkiuose, kur žmonių skaičius itin ribotas. Jei tokiame ūkyje reikia apdirbti 400–600 hektarų, jis be šių tikslaus ūkininkavimo sistemų praktiškai jau nebeišsiverčia.

„Judėjimas tiksliomis linijomis kuria monotoniją, kuri kitose pramonės šakose jau seniai įvairiausiais būdais apribota – automatizuota. Palydovinės technologijos suteikė tokią galimybę ir žemės ūkyje.  Būtų nuodėmė jomis nesinaudoti Lietuvoje, kurios interneto tinklų kokybė, plačiajuosčio šviesolaidinio interneto pajėgumai yra vieni geriausių Europoje“, – aiškino „Dotnuvos projektų“ atstovas.

Gali dirbti 1–2,5 cm tikslumu

Bendrovės tiksliojo ūkininkavimo sistemų paklausa ėmė stabiliai augti nuo 2008-ųjų. Nuo tada imta nedrąsiai svajoti apie savas stotis ir jų tinklą. Realiai įgyvendinti šią idėją pradėta 2012-aisiais. „Tais metais jau veikė lietuviškas Lietuvos globalinės padėties nustatymo sistemos „LitPOS“ palydovinės navigacijos tinklas. Naujas tinklas galėjo turėti prasmę, pasiūlius gerokai kokybiškesnes paslaugas“, – prisiminė S. Sagatys.

Bazinių stočių privalumas – jų imtuvai stabiliai tvirtinami prie kokios nors sienos. „Jei palydovų duomenys parodo, kad kuri nors šių stočių pasislinko į kairę, ši stotis siunčia žinutę traktoriui, tad jis šį nuokrypį įvertina savo skaičiavimuose. Tokiu būdu traktorius lauke pasiekia 2,5 centimetrų tikslumą“, – aiškino S. Sagatys.

Šią žiemą bendrovė įrengė papildomai stočių, jos sujungtos į vieningą tinklą. Plote nuo Kauno iki Joniškio, nuo Šiaulių iki Biržų ūkininkai dabar gali važinėti centimetro tikslumu. Bendrovės bazinių stočių tinklas netgi reaguoja į tektoninių plokščių judėjimą dėl vandenyno potvynių ir atoslūgių. Panašų tikslumą arčiausiai būtų galima rasti Vokietijoje. Nieko panašaus nėra nei Lenkijoje, nei Suomijoje, nei Švedijoje ar Norvegijoje.

Su tarptautinių korekcinių navigacinių sistemų paslaugas teikiančių įmonių produkcija „Dotnuvos projektams“ konkuruoti padeda mažos įmonės galimybė tiksliai įvertinti, kur telkiasi klientai ir kuriuos plotus konkrečiai turėtų apimti sistema. Todėl pavyksta sukurti 2–3 kartus pigesnį produktą, palyginti su tarptautinių kompanijų siūlomomis sistemomis.

Dar vienas „DotNet“ tinklo privalumas, paskatinęs ūkininkus dažniau juo naudotis  – galimybė gauti servisą ir visą reikalingą informaciją čia, Lietuvoje, lietuvių kalba, žinoti,kad iškylančios problemos bus išspręstos kompleksiškai.

Įsigyja vis mažesni ūkiai

Sistemos korekcijų transliavimą internetu bendrovė pasirinko, numatydama platesnes tinklo panaudojimo galimybes ateityje. Traktoriuje įdiegus interneto ryšį, pasak S. Sagačio, galima spręsti diagnostikos ir telemetrijos uždavinius – ūkininkas gali kontroliuoti, kur yra jo technika ir ar kas nors jai nenutiko. Stočių  tinklas reikalingas tam, kad išlaikytų stabilų, nepertraukiamą bei patikimą tikslumą visoje tinklo dengimo teritorijoje, nepriklausomai nuo atstumo iki konkrečios stoties. Jei  vienai ar kelioms stotims kas nors nutiktų – gedimas dėl audros ir panašiai, tinklas vis tiek veiktų.

„Pradžioje šias sistemas pirkdavo tik tūkstančius hektarų turintys modernūs ūkiai. Šiuo metu tai būdinga ir kelias dešimtis hektarų turintiems ūkiams. Klientų ratas plečiasi, tai padeda mažinti kainą, prasideda grandininė reakcija. „Dotnuvos projektų“ tiksliojo ūkininkavimo automatinio vairavimo sistemų pardavimai pernai augo 18 proc., tai gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse veikiančiose CNH atstovybėse“, – teigė „Dotnuvos projektų“ produktų vadybininkas.

Automatinio vairavimo sistemos – ne vienintelės tiksliojo ūkininkavimo sistemos, kurias naudoja pažangūs pasaulio žemdirbiai. „Dotnuvos projektai“ ūkininkams irgi siūlo galimybę sudaryti žemės žemėlapius, kuriuose įvertinamas dirvos plotų drėgnumas, derlingumas, reljefas, degalų sąnaudos ir kiti parametrai. Taip pat yra galimybė tręšti, purkšti ir sėti kintamomis normomis, atsižvelgiant į dirvos savybes konkrečioje lauko vietoje. Panašūs žemėlapiai, anot S. Sagačio, yra netolimos ateities išmanioji technologija.

Apie „Dotnuvos projektus“:

Viena sparčiausiai Baltijos šalyse augančių žemės ūkio aptarnavimo įmonių prekiauja žemės ūkio technika, importuojama iš garsiausių Vakarų Europos gamintojų – „Case IH", „Kverneland Group", „Schaffer“ „Einböck", „Quicke", „Agrifac“, „Caruelle“, „Junkkari“ ir kt. Bendrovė užsiima atsarginių dalių prekyba, teikia žemės ūkio technikos serviso paslaugas.

Kita svarbi įmonės veikla yra sėklų dauginimas, ruošimas ir pardavimas. Rinkai įmonė siūlo Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro ir užsienio kompanijų javų, rapsų, cukrinių bei pašarinių runkelių, pašarinių ir vejų žolių, ankštinių augalų ir kitas sėklas. Sėklos platinamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.

Bendrovė taip pat stato „Cimbria", „Symaga“, BIN, „Morillon“, „JKF Industri“ ir „Andritz Feed and Biofuel“ grūdų elevatorius, montuoja sandėliavimo įrangą.

Bendrovėje „Dotnuvos projektai“ dirba virš 200 darbuotojų, jos apyvarta praėjusiais finansiniais metais siekė 206 mln. litų. Vidutiniškai įmonė per metus parduoda apie 15 tūkst. tonų sėklų, 1000 žemės ūkio padargų, pastato ar rekonstruoja 26-28 įvairaus dydžio grūdų saugyklų.