Rotoriniai kombainai: privalumus patvirtina skaičiai

 

„Reikia išbandyti naujoves“,

– žemaitiškai trumpai motyvą įsigyti naują rotorinį kombainą paaiškino Mažeikių rajone ūkininkaujantis Alvidas Juška.

Pašnekovas iki praėjusių metų turėjo tik kratiklinius kombainus, o pernai jo laukuose jau dirbo ir naujasis 431 arklio galių (AG) rotorinis kombainas. 600 ha Juškų ūkyje auga kviečiai, kvietrugiai, rapsai, žirnia„Nusprendėme, kad reikia vietoj kelių įsigyti vieną galingesnį kombainą – ir vieno kombainininko užtektų, ir degalų bei kitos sąnaudos mažesnės, o darbas efektyvesnis“, – antrino tėvui Raimondas Juška. Pasak pašnekovo, rinktis rotorinį kombainą paskatino informacija, kad juo sėkmingai galima dirbti ir esant drėgnesniems orams, kad jis mažiau suskaldo grūdus. Lietinga praėjusių metų javapjūtė paliudijo, kad priimtas sprendimas tikrai pasiteisino.

Galingi rotoriniai kombainai savo privalumus geriausiai pademonstravo lietingą praėjusių metų vasarą. Iki 30 proc. efektyviau nei analogiški kratikliniai kombainai dirbantys rotoriniai padėjo savo šeimininkams operatyviai per pirmąsias saulėtas dienas nuimti aukščiausios klasės grūdų derlių ir užsitikrinti didesnes  pajamas.

„Naujasis kombainas gerai, patikimai dirbo“, – tvirtino A. Juška. Anot jo, tiksliai palyginti jo ir kratiklinių kombainų efektyvumą nėra lengva – naujasis atstoja du senuosius kratiklinius, tiesa, pastarieji kiek mažesnio galingumo, 220 arklio galių (AG) ir 280 arklio galių (AG).

„Ir komforto atžvilgiu kombainas labai geras – erdvi kabina, patogus valdymas – viskas po ranka. Taip pat ir išmaniąsias technologijas nesudėtinga naudoti“, –  gerų žodžių naujam kombainui negailėjo ir R. Juška.

Praėjusios javapjūtės pamokos – sausi orai gali greitai baigtis

Rotoriniai kombainai vis dažniau išvažiuoja į Lietuvos laukus. Ilgą laiką manyta, kad jie pasiteisina tik itin dideliuose ūkiuose – juk rotorinis kombainas per dieną nukulia iki 60 hektarų, tad 300 ha ūkis jam – penkių dienų darbas. 2015 m. fiksuotas rekordas – 12,3 kub. metrų kviečių talpinantį bunkerį žemės ūkio kooperatyvo „Naujamiesčio aruodai“ laukuose kombainininkui pavyko užpildyti per 8 minutes. Neoficialus lietuviškas grūdų kūlimo rekordas buvo pasiektas dirbant rotoriniu 530 arklio galių (AG) galingumo kombainu „Case IH AF 9230“.

„Austrijoje 2016 m. atliktais bandymais nustatyta, kad tuose pačiuose laukuose analogiško galingumo rotorinis kombainas dirba iki 30 proc. efektyviau nei jo „kolega“ kratiklinis. O konkrečiu atveju, rotorinis kombainas per dieną nupjauna iki 13 hektarų didesnį plotą ir prikulia iki 91 tonų daugiau grūdų“, - pasakojo žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Dotnuva Baltic“ produktų vadybininkas Paulius Račiūnas.

Tačiau toks galingumas ir efektyvumas svarbus ne rekordams siekti. Pernykštės javapjūtės patirtis parodė, kad galingas rotorinis kombainas gali būti patikimas pagalbininkas ne tik pačiuose didžiausiuose ūkiuose, bet ir kur kas mažesniuose laukuose. Ypač tokią vasarą kaip praėjusi, kai geri orai laikėsi vos kelias dienas.

„Mūsų didžiausio našumo rotoriniai kombainai per kelias dienas galėjo nukulti sausus javus, o to nespėjusieji padaryti saulėtu oru, vėliau skaičiavo nuostolius, parduodami nebe ekstra, o antros ar žemesnės klasės grūdus“, - pasakojo P. Račiūnas.

Negautos pajamos skaičiuojamos tūkstančiais

Pašnekovas pateikia skaičius, kaip pavyzdį paimdamas ūkį, kuriame vienam kombainui tenka 300 hektarų kviečių, o derlingumas siekia 7 tonos iš hektaro. Javapjūtė šiame ūkyje truko 12 dienų, per dieną buvo nuimamas vidutiniškai 25 hektarų plotas. Kaip visi puikiai pamena, 2016 metų javapjūtės sezonas buvo lietingas ir mažai lepino saulėtomis dienomis. Taigi, per pirmas septynias javapjūtės dienas buvo kuliami ekstra klasės grūdai ir jų prikulta 1225 tonų. Paskui prasidėję lietūs mažino grūdų kokybę ir likusias penkias  dienas jau reikėjo tenkintis žemesnės klasės grūdų derliumi (viso 875 tonų). Kainų skirtumas tarp ekstra ir žemesnės klasės grūdų siekė apie 14 eurų  už toną. Jei būtų kulta rotoriniu kombainu, javapjūtė būtų trukusi 9,4 dienos, per dieną nupjaunant vidutiniškai 32 ha plotą. Darbams pasibaigus tas pats ūkis būtų turėjęs  1568 tonų ekstra klasės grūdų ir apie 532 tonų žemesnės klasės grūdų. Ekstra klasės grūdų būtų 343 tonų daugiau nei pirmuoju atveju.

„Visi šitie skaičiai pavirsta konkrečiais 4802 eurais – tokių pajamų negauta“, – apibendrino pavyzdį bendrovės „Dotnuva Baltic“ atstovas. 

Ir kuo didesnis ūkis, tuo skaičiai įspūdingesni.

Sveikesni grūdai – geresnis derlius

P. Račiūnas atkreipia dėmesį dar į vieną rotorinių kombainų privalumą – švelnų kūlimo procesą. Dirbant rotoriniu kombainu, grūdų pažeidžiama apie 10 kartų mažiau nei įprastais kratikliniais kombainais. Kratiklinio kombaino pažeistų grūdų norma siekia nuo 2 iki 4 proc., nes grūdai „išmušami“ iš varpų dideliu greičiu besisukančio kūlimo būgno, o rotorinių atitinkamai apie 0,2 proc. Rotoriniame kombaine kūlimo ir separavimo sistemą sudaro vienas išilgai sumontuotas rotorius, ant kurio sraigto principu išdėstyti trumpi spragilai, neša masę aplink savo ašį, o trintis, vykstanti šiaudų masėje, švelniai iškulia grūdus. Platus rotoriaus sūkių diapazonas leidžia parinkti tinkamiausią javų masės greitį, kad grūdai būtų pilnai iškuliami ir atskiriami nuo šiaudų. Todėl šios mašinos nepriekaištingai dirba ir esant drėgnesniam orui, o jų laidumas priklauso tik nuo variklio galios.   

„Bandykime paskaičiuoti. Imkime ne pačią kraštutinę kratiklinio kombaino žalojamų grūdų normą, o 2 proc. skirtumą. Tai yra 2 proc. negautų pajamų nuo kiekvienos tonos. Jei derlingumas siekia 7 tonas iš hektaro,  o grūdų tonos kaina – 140 eurų, suskaičiuosime 19,6 eurų iš hektaro negautų pajamų. Mūsų minėtame ūkyje, kur iš 300 hektarų prikulta 2100 tonų kviečių, šis skaičius jau bus 5880 eurų“, – pasakoja P. Račiūnas.

 Dar vienas pliusas rotorinio kombaino naudai – jo  kūlimo sistema, ne tik mažiau skaldo grūdus, bet ir mažiau pažeidžia grūdo luobelę, kas įtakoja grūdų sėklos daigumą. Austrijos kooperatyvo, vienijančio virš 3100 ūkių, atliktais tyrimais nustatyta, kad grūdų, iškultų rotoriniu kombainu, daigumas didesnis net 9 proc. Sėjant 200 kg kviečių į hektarą, 300 hektarų kviečių plotui reikės 60 tonų kviečių sėklos, o  sumažinus normą 9 proc., reikalingas kviečių sėklos kiekis sumažės iki 54,6 tonos. Todėl sunaudojama 5,4 tonos mažiau sėklos, kurią pardavus, būtų gauta 756 eurų papildomų pajamų.

Taigi, mūsų skaičiuotu atveju sutaupoma nemaža pinigų suma. Rotorinis kombainas, lyginant su kratikliniu yra ta technika, kuri, per sezoną, dėka jo darbo efektyvumo gali gerokai padidinti ūkio visų metų finansinius rezultatus.