Turite klausimų mūsų specialistui?
- Pasirinkite artimiausią padalinį.
- Susisiekite su vadybininku arba palikite savo kontaktus.
Selekcininkai dabar sukuria daug naujų veislių. Todėl tiek jų platintojams, sėklų daugintojams, tiek ir augintojams – ūkininkams gana sudėtinga apsispręsti, kokias veisles pasirinkti. UAB „Dotnuva Baltic“, siekdama įvertinti naujų javų ir rapsų veislių savybes, atlieka tiksliuosius bandymus veislių kolekcijose, taip pat kasmet skirtinguose šalies regionuose įrengia gamybinius veislių bandymus ūkininkų ūkiuose. Vienas tokių ūkių - Pasvalio rajono ūkininkų Povilo ir Aurimo Garlauskų. Čia jau dešimtąjį kartą surengta lauko diena, kurios metu su naujausiomis žieminių kviečių ir rapsų veislėmis, taip pat auginimo technologijomis galėjo susipažinti gausiai susirinkę aplinkinių rajonų žemdirbiai. Lauko dieną organizavo AB „Linas Agro“ ir UAB „Dotnuva Baltic“.
Lauko dienoje susitiko buvę bendramoksliai, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto absolventai: ūkininkas Aurimas Garlauskas (iš kairės), Marijampolės r. „Šešupės“ ŽŪB vadovas Žydrūnas Juzikis ir AB „Linas Agro“ regiono vadovas Giedrius Bakas.
Tėvas ir sūnus Povilas ir Aurimas Garlauskai sukūrė vieną pažangiausių ūkių Pasvalio rajone. Šeima dabar dirba apie 600 ha žemės. Augina rapsus, kviečius, miežius ir pupas. Pasak Aurimo, kai nuolatos kyla žemės kainos, didėja darbuotojų algos ir keliami mokesčiai, siekiant dirbti be nuostolių ūkininkų tikslas – didinti derlingumą, o kartu ir pajamas iš hektaro. Todėl ūkis daug dėmesio skiria auginimo technologijoms, ieško efektyvių naujovių, skaičiuoja, kas pasiteisina, o kas ne. Be to, Garlauskai yra ūkininkų kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ nariai. Aurimas buvo vienas šio kooperatyvo steigimo inciatorių ir eina valdybos pirmininko pareigas. Pasak jauno ūkininko, kooperatyvas irgi padeda ūkiams dirbti efektyviau. Dabar kooperatyvo veikloje dalyvauja kelios dešimtys narių, neseniai „Šiaurės aruodai“ pasistatė modernų elevatorių.
Lauko dienos dalyviai apžiūri žieminių kviečių veislių kolekcijos gamybinį bandymą. UAB „Dotnuva Baltic“ jau ne vienerius metus kasmet skirtinguose šalies regionuose įrengia tokius bandymus.
Jų tikslas – įvertinti atrinktas naujas veisles gamybinėmis sąlygomis, palyginti gautus rezultatus su jau auginamomis veislėmis. Vertinamas ne tik kviečių derlingumas, bet ir labai svarbi savybė – žiemkentiškumas, taip pat – atsparumas ligoms ir kitos augalų savybės. O nukūlus derlių įvertinami grūdų kokybės parametrai. Galiausiai – to sezono kainomis skaičiuojamos kiekvienos veislės duodamos pajamos iš hektaro. Toks kompleksinis veislių įvertinimas leidžia spręsti, kurios jų yra perspektyvios ir vertos toliau tirti bei platinti. Pavyzdžiui, pernai lietingos javapjūtės sąlygomis pagal gautas pajamas pirmoje vietoje buvo sena žinoma lietuviška ankstyva veislė Ada (tokį rezultatą lėmė aukšta grūdų kokybė). Antroje vietoje – KWS Emil, trečioje – Etana.
Pasak „Dotnuva Baltic“ specialistų, skirtingose vietose tos pačios kviečių veislės gali parodyti skirtingus rezultatus, nes tai priklauso ir nuo klimato sąlygų, ir nuo taikomų auginimo technologijų. P. ir A. Garlauskų ūkyje pernai derlingiausia buvo Linus veislė (10,05 t/ha), tačiau jos žiemkentiškumas ir kokybė netenkino reikalavimų. Toliau pagal derlingumą ėjo Etana (9,92 t/ha), KWS Emil (9,89 t/ha), Ada (9,63 t/ha), Kena DS (9,22 t/ha).
Įvertinus ir kitas veislių savybes, šį sezoną rudens sėjai „Linas Agro“ kviečių veislių asortimente pagrindinė veislė bus Etana. Tai yra vidutinio ankstyvumo maistinio tipo veislė, labai žiemkentiška ir derlinga, augina stambius grūdus, kurie atitinka I-II kokybės klasės reikalavimus.
Ūkiuose, siekiant sudaryti javapjūtės konvejerį, rekomenduojama auginti bent kelias skirtingo brandos laiko kviečių veisles: ankstyvos – Ada, Balitus, vidutinio ankstyvumo – Etana, KWS Emil, Famulus, vėlyva – Kena DS.
„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės vadybininkas dr. Gintautas Cesevičius (kairėje) ragina ūkininkus daugiau savo ūkių laukų apsėti sertifikuotomis sėklomis.
Skaičiuojama, kad pasėjus sertifikuotas sėklas, javų pasėlių derliaus priedas siekia apie 15 proc.. Pavertus pajamomis, tai būtų apie 100 eurų iš ha. Be to, ūkiams dar skiriamos išmokos už sertifikuotų sėklų naudojimą. „Noriu atkreipti dėmesį, jog ūkiuose metai po metų dauginant savas sėklas, pirmiausiai prarandama veislės genetinė informacija, lemiant derliaus kokybę. O po to dingsta ir veislės savybės, lemiančios produktyvumą“, – sakė dr. G. Cesevičius. Veislių savybes pristatyti jam padėjo ir kolega Algis Leonavičius.
Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkyje auginamą sideralinių augalų mišinį „Nitrofix“.
Jis sudarytas iš 6 rūšių augalų: žirnių, lubinų, avižų, vikių, ridikų ir facelijų. Net 73 proc. šių augalų sudaro ankštiniai. Be to, augalai parinkti taip, kad jie būtų skirtingo aukščio, jų šaknys išsidėstytų įvairiame dirvožemio gylyje. Tokiu būdu iš gilesnių dirvos sluoksnių į viršutinius „pakeliamos“ maisto medžiagos, pagerinama žemės struktūra, stelbiamos piktžolės. Sideralinių augalų mišiniai dabar aktualūs tiems ūkiams, kurie siekia gauti ES Žalinimo programos išmokas. Be šio mišinio, ūkiams siūlomos posėlinių augalų – garstyčių, ridikų sėklos. Posėliniai augalai sėjami nuėmus pagrindinių augalų derlių, geriausiai – iki rugpjūčio vidurio. Vėlai rudenį galima įterpti į dirvą arba palikti per žiemą. Jie sušąla, todėl pavasarį netrukdo įdirbti dirvą, o savo naudingą darbą būna padarę.
Garlauskų ūkyje auginama net 13 žieminių rapsų veislių kolekcija – gamybinis bandymas.
Pasak dr. G. Cesevičiaus, tarp šių veislių yra įvairiausios paskirties – hibridai ir linijinės veislės, pritaikytos „švaraus lauko“ („Clearfield“) technologijai, atsparios šaknų gumbui, žemaūgės. Visapusiškai įvertinus veislių savybes, atrenkamos tinkamiausios auginti mūsų ūkių sąlygomis. Itin gausus įvairių žieminių rapsų veislių asortimentas ruošiamas ir šio rudens sėjai.
Kaip žinome, nuo naujojo sezono pradžios „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ apjungia augalininkystės veiklas. Visų augalų veislių sėklų užsakymus iš klientų priiminės rajonuose dirbantys „Linas Agro“ vadybininkai-konsultantai. Tuo tarpu „Dotnuva Baltic“ koncentruosis į veislių atranką, sėklų dauginimą bei ruošimą.
Rapsų augintojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į naują hibridinę veislę Kuga, kuri išsiskiria labai geru žiemojimu ir kitomis puikiomis savybėmis.
Šios veislės rapsų kai kurie ūkiai jau pasisėjo pernai rudenį. Vokiečių tyrimų duomenys parodė, kad be kitų savybių Kuga rapsai geriau už kitus toleruoja rudeninio užmirkimo sąlygas. Tačiau aišku, ne „paskendimo“, kaip buvo pernai kai kuriuose laukuose. Nėra tokių žemės ūkio augalų, kurie ištvertų ilgalaikį paskendimą.
Ieškantiems ankstyvų žieminių rapsų veislių ūkiams vertėtų susidomėti nauju hibridu Clarus.
Jis ne tik anksti subrandina derlių, bet ir labai ištvermingas žiemos sąlygoms, derlingas. Ankstyvas rapsų hibridines veisles rekomenduojama sėti optimaliais terminais. Optimaliu laiku patariama sėti ir linijinių veislių rapsus (Cult, Minotaur). Tiesa, linijinių veislių rinkoje vis mažėja, labiau pereinama prie hibridinių rapsų, mat jie geriau toleruoja vėlyvesnius sėjos terminus. Jeigu sėja nevėluoja, tai linijinės veislės pagal derlingumą praktiškai nenusileidžia hibridinėms.
„Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas pakomentavo aktualius pasėlių priežiūros klausimus.
Žieminių rapsų pasėlius, kurie dar nepraradę žalsvo atspalvio, rekomenduojama patręšti per ankštaras karbamidu (20 kg/ha) + Yelia NPK (3-5 kg/ha) trąšomis. Tai padidins derlingumą. Šiemet rapsai nėra labai vešlūs ir aukšti, todėl važiuoti per pasėlius su purkštuvu tikrai įmanoma.
Turite klausimų mūsų specialistui?
Dotnuva.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.