Kombainininko rekordas: 9 tonas kviečių prikūlė per 8 minutes

Vaida Samuolytė, „PR Service/Edelman Affiliate“

Vis galingesniais kombainais dirbantys mechanizatoriai pasiekia vis naujų našumo rekordų. Juos vejasi ir Lietuvos kombainininkai. Panevėžio rajone, Naujamiestyje įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo „Naujamiesčio aruodai“ laukuose šį darbymetį fiksuotas dar vienas rekordas: 9 tonas kviečių grūdų talpinantį bunkerį šio ūkio kombainininkui pavyko užpildyti per 8 minutes.

Rekordo nesiekė

Lietuviškas grūdų kūlimo rekordas per šių metų javapjūtę pasiektas dirbant rotoriniu 530 arklio galių (AG) galingumo kombainu „Case IH AF 9230“. Rekordą fiksavo Žemės ūkio kooperatyvo „Naujamiesčio aruodai“ vadovai ir šį kombainą pardavusios bendrovės „Dotnuvos projektai“ atstovai. Kooperatyvo kombainininkas Jonas Petrošius sakė, kad pasiekti lietuvišką kviečių kūlimo rekordą jam nebuvo paprasta, nes šiuo kombainu jis dirbo pirmą sezoną, o rotorinio kombaino kūlimo principas jam buvo visiška naujiena. „Buvau dirbęs su juo kelias dienas – apsipratęs, suderinęs. Be to, jokių rekordų nesiekėme – tiesiog dirbome, siekdami geriausio kombaino rezultato – kad jis dirbtų tokiu našumu, koks deklaruojamas. Rezultatais likome patenkinti“, – sakė 33 metų kombainininkas  J. Petrošius. Dešimties sezonų kombainininko patirtį turintis J. Petrošius teigė, kad norint pasiekti deramą kombaino našumą, kiekvienai kultūrai ir net skirtingoms kviečių veislėms reikia vis kitaip suderinti techniką. Tinkamai sureguliuoti kombainą – kombainininko meistriškumo reikalas. Tik iš pradžių, kol technika nauja, tenka pasitelkti daug patirties turinčius kombainų pardavėjus. Šįsyk jį konsultavo bendrovės „Dotnuvos projektai“ produktų vadybininkas Saulius Sagatys.

Ankstesnis rekordas – 9 minučių 40 sekundžių

„Dotnuvos projektai“, anot S. Sagačio, dažniausiai panašius rekordus fiksuoja apmokindami dirbti kombainininką nauja technika. Kai šis pripranta prie naujo kombaino, bendrovė pasiūlo jam išbandyti, kiek jiedu kartu su kombainu pajėgūs – matuojama, per kiek laiko pavyks prikulti bunkerį. „Kai pasisekdavo tiek prikulti per mažiau nei 10 minučių, sakydavome, kad tai – labai gerai. Geriausias iki tol pasiektas rezultatas buvo 9 minutės ir 40 sekundžių“, – pasakojo S. Sagatys. Pasak jo, svarbu ne tik greitai prikulti atitinkamą kiekį grūdų. Siekiant geriausių kūlimo rezultatų, vertinamas ir grūdų švarumas, ir nuostoliai – kūlimo kokybė. „Tai primena testą, kuriuo išbandomi automobiliai, tikrinant, per kiek laiko jie įsibėgėja ir pasiekia 100 kilometrų greitį. Šiuo atveju tai yra tiek kombaino, tiek jo vairuotojo testas“, – sakė S. Sagatys. Bendrovės „Dotnuvos projektai“ atstovo teigimu, rinkoje nėra daug panašaus galingumo kombainų, kurie galėtų pasiekti tokius kūlimo rodiklius. Tokį rotorinių kombainų efektyvumą užtikrina jų konstrukcija: kūlimo aparatas yra sumontuotas išilgai kombaino, kai tuo tarpu kratikliniuose – skersai.

Riboja nedideli Lietuvos laukai

Gineso rekordų knygoje fiksuojami pasauliniai kombainų kūlimo rekordai S. Sagačio labai nestebina. Dideli laukai, rekordinis derlingumas sunkiai sulyginami su mūsų šalies sąlygomis. Naujausias pasaulio kūlimo rekordas – 797 656 tonos kviečių grūdų per 8 valandas (13,29 tonos per 8 minutes) užfiksuotas pernai Anglijoje. Pasaulio rekordai nustatomi kuliant 8–10 valandų. Vėliau įvertinama, kiek grūdų prikulta per valandą. Prieš keletą metų „Dotnuvos projektams“ Lietuvoje buvo pavykę nustatyti geresnį kūlimo rodiklį už tuometinį pasaulio rekordą. „Pradėjome domėtis ir bandėme kažką panašaus suorganizuoti ir Lietuvoje, tačiau mūsų agentūra „Factum“ yra klasikinės rekordų fiksavimo metodikos šalininkai. Rekordų, kurie matuojami darbo našumo vienetais, jie nefiksuoja. Kitas šios agentūros reikalavimas, kad rekordas gali būti įvertinamas tik esant galimybei sukurti analogiškas sąlygas, kad šis rezultatas galėtų būti pakartotas arba pagerintas. Lietuvos žemdirbystės sąlygomis tokias sąlygas sukurti būtų tikrai sudėtinga“, – aiškino S. Sagatys. Pasak jo, kad kombainas 8–10 valandų lauke galėtų kulti grūdus, reikėtų bent 100 hektarų derlingo lauko ir užtikrinti operatyvų iškultų grūdų vežimą. Tai padaryti Lietuvoje sudėtinga. Todėl, vertinant didžiųjų kombainų ir kombainininkų pasiektus rezultatus, matuojamas laikas, per kurį grūdais užpildomas bunkeris. Tai nepriklauso nei nuo lauko dydžio, nei nuo transporto galimybių.

Per dieną nukulia 35–40 hektarų

Per dieną „Case IH AF 9230“ dirbančiam kombainininkui J. Petrošiui vidutiniškai pavyksta nukulti 35–40 hektarų kviečių arba miežių. Jis taip pat sakė, kad kulti šiemet itin sausus miežius nėra lengva. Tačiau nauji, našūs kombainai yra didelis palengvinimas, dirbant įvairiomis sąlygomis. „Nė viena žemės ūkio technika tiek daug nepažengė, kiek kombainai“, – tvirtino J. Petrošius. Jis taip pat pridūrė, kad jo, kaip kombainininko, pagrindiniai reikalavimai kombainui: našumas ir patvarumas – kad jo nereikėtų remontuoti lauko viduryje kelis kartus per dieną.

Apie „Dotnuvos projektus“:

Viena sparčiausiai Baltijos šalyse augančių žemės ūkio aptarnavimo įmonių prekiauja žemės ūkio technika, importuojama iš garsiausių Vakarų Europos gamintojų – „Case IH", „Kverneland Group", „Schaffer“ „Einböck", „Quicke", „Agrifac“, „Caruelle“ ir kt. Bendrovė užsiima atsarginių dalių prekyba, teikia žemės ūkio technikos serviso paslaugas. Kita svarbi įmonės veikla yra sėklų dauginimas, ruošimas ir pardavimas. Rinkai įmonė siūlo Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro ir užsienio kompanijų javų, rapsų, cukrinių bei pašarinių runkelių, pašarinių ir vejų žolių, ankštinių augalų ir kitas sėklas. Sėklos platinamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Bendrovė taip pat stato „Cimbria", „Symaga“, BIN, „Morillon“, „JKF Industri“ ir „Andritz Feed and Biofuel“ grūdų elevatorius, montuoja sandėliavimo įrangą. Bendrovėje „Dotnuvos projektai“ dirba per 200 darbuotojų, jos apyvarta praėjusiais finansiniais metais siekė 206 mln. litų. Vidutiniškai įmonė per metus parduoda apie 15 tūkst. tonų sėklų, 1000 žemės ūkio padargų, pastato ar rekonstruoja 26–28 įvairaus dydžio grūdų saugyklų.