Fermos griaučiai virto moderniu tvartu

Patyrę pieno sektoriaus ūkininkai tiki ir netgi žino, kad juos užklupusį tamsųjį laikotarpį neišvengiamai pakeis šviesesnės dienos. Utenos rajone Užpalių kaime ūkininkaujanti Rūta Daukševičienė šį rudenį baigė modernizuoti karvių tvartą. Naujas technologijas, karvių bandos tobulinimą ir plėtrą ūkininkė vertina kaip vienintelį kelią jos šeimos pieno ūkiui.

Fermą prikėlė iš laužo
Užpernai įsigytus ir atgaivintus sovietmečio laikų fermos griaučius R. Daukševičienė pavertė šiuolaikiška ferma. Joje įrengtos 150 guoliaviečių melžiamoms karvėms. „Tai buvo vien sienos – nei stogo, nei langų, nei durų. Prikėlėme iš mirusiųjų savais pinigais“, – prisiminė R. Daukševičienė pirmąjį fermos gaivinimo etapą. Antrajame etape buvo pasinaudota 2007–2013 metų ES pramos programa, pagal kurią kompensuojama 50 proc. investicijų.
Šiuo metu tvartas iš tolo šviečia suomiškais polikarbonatiniais ventiliaciniais langais ir naujais specialios konstrukcijos 90 centimetrų skersmens kaminais. Viduje vaizdas pasikeitė neatpažįstamai. Karvių guoliavietėse – lateksiniai čiužiniai, jas supa modernios naujo dizaino olandiškos metalinės pertvaros, įrengta daniška skreperinė mėšlo šalinimo sistema.
Gyvulių šėrimą dabar palengvina austriškas pašarų dalinimo robotas.  Fermoje įrengtas ir daniškas pieno aušintuvas. Tokią tvarto technologiją ir jai pritaikytą įrangą ūkininkei parinko Lietuvoje žinoma žemės ūkio technikos bei fermų įrangos tiekėja bendrovė „Dotnuvos projektai“.
„Dabar – visai kitos sąlygos gyvuliams. Prieš tai juos laikėme mediniuose garduose, ant gilaus kraiko, girdėme iš vonelių. Buvo sunku – labai jau didelės darbo sąnaudos. Dabar gyvuliai turi švarias girdyklas, švarų vandenį, kurio jie daugiau išgeria. Jie ir pašaro daugiau suėda“, – apie naujas tvarto sąlygas kalbėjo ūkininkė. Ji tikisi, kad šitaip šeriant ir girdant gyvulius, tai turėtų atsispindėti ir produktyvumo rodikliuose. Be to, įrengtos patogios guoliavietės ir tinkama ventiliacija gerina gyvulių sveikatingumą.

Nuolat tobulina ir didina bandą
Šiuo metu Rūtos ir Mečislovo Daukševičių ūkyje – 62 karvės ir 130 prieauglio. Bandą  papildo neseniai jaunuoju ūkininku tapusio sūnaus gyvuliai – 8 karvės ir 10 prieauglio. Ūkyje, be tėvų, dirba du suaugę sūnūs ir trys samdomi žmonės.
Pagrindinės pajamos ūkyje – iš parduodamo pieno. Ūkininkės teigimu, įsirengti papildomą tvartą ją prispyrė pirmiausia ūkyje išaugęs gyvulių skaičius. Ši aplinkybė ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa ūkininkus paskatino rengti paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) dėl  Europos Sąjungos paramos ūkio modernizavimui.
Nuolatinė plėtra yra ūkio siekiamybė. „Kitos išeities nematome. Kelio atgal nėra. Norint sukurti gerą bandą, reikia daugelio metų. Tai ne fabrikas – neišeisi ir neužrakinsi durų“, – sakė ūkininkė. Variklis šiam procesui yra ir geresnės pieno supirkimo kainos, kurios auga proporcingai nuo parduodamo pieno kiekio.

Iššūkiu tapo banko paskola
Kad sėkmingai įgyvendinti fermos modernizavimo projektą, reikėjo gauti banko kreditą. Tik visų darbų pabaigoje pusę šios sumos pagal kaimo plėtros programą nustatyta tvarka padengia NMA.
Taip sutapo, kad Daukševičių fermos modernizavimo projektas buvo patvirtintas ne pačiais lengviausiais pieno gamintojams metais. Tiek bankai, tiek kredito unijos pienininkystės ūkio perspektyvas vertino su nepasitikėjimu. R. Daukševičienės prašymai suteikti paskolą rezultatų nedavė. Iškilo pavojus ne tik negauti paramos – grėsė už neįvykdytas sutarties su NMA sąlygas numatytos sankcijos. Tai būtų galėję pabloginti ūkio finansinę padėtį bei apsukinti galimybę gauti finansavimą ateities projektams. Šiuo kritišku laikotarpiu į pagalbą atėjo bendrovė „Dotnuvos projektai“.

Gelbėjo bendrovės komanda
Bendrovės „Dotnuvos projektai“ projektų vadovas Dalius Aksenavičius savo kolegų darbą Užpalių kaimo pieno ūkyje vertina kaip sunkų ir išskirtinį – kliūčių buvo daug, jas reikėjo įveikti per įtemptą laikotarpį, laikantis nustatytų terminų.
Modernizavimo projekte ūkininkai numatė įsigyti savo fermai viską, ko reikia naujam melžiamų karvių tvartui, išskyrus melžimo įrangą – šis darbas buvo nukeltas į kitą ūkio investicijų etapą. Tinkamo banko paieškos užtruko ne mažiau kaip keturis mėnesius, dar po mėnesį – dokumentų Nacionalinei mokėjimų agentūrai tvarkymas ir betonavimo bei įrangos montavimo darbai. Bendrovės specialistai kibo į darbą visais frontais: konsultavo ūkininkę fermos modernizavimo klausimais, ragino ją nenuleisti rankų.
Viena iš svarbių ūkininkės pamokų buvo ta, kad nereikia nuleisti rankų, ypač jei yra kas padeda. Kita pamoka – neatidėlioti konsultacijų su specialistais dar prieš projekto pradžią. Nedaug trūko, kad renovuojamo tvarto grindys būtų išbetonuotos šios paskirties pastatams netinkama technologija.
„Be tokios geros komandos tikrai nebūčiau įvykdžiusi projekto sąlygų. Jaučiau labai didelę paramą. Jų požiūris ne tik į darbą, bet ir į patį žmogų yra tikrai labai atsakingas“, – prisiminė ūkininkė.

Gyvulių apetitą pakelia robotas
Šiuo metu atnaujintoje fermoje laikomas prieauglis. Kitame etape įsirengus melžimo aikštelę, prieauglio vietą užims melžiamos karvės. Naujos fermos įrangą ūkininkė vertina kaip vieną nedalomą visumą, kurioje svarbios ir reikalingos visos dalys.
Aksenavičiaus teigimu, viena iš inovatyvių investicijų šiame tvarte – pašarų pristūmimo robotas. Šėrimo taku jis važiuoja atitinkamu metu, ūkininkui tereikia dalytuvu išdalinti pašarą. Šis robotas ne tik pristumia pašarą, bet ir turi pašarą permaišantį bei jį atšviežinantį mechanizmą. Tai vilioja karves – šiam robotui važiuojant, jos stojasi ir eina prie ėdalo.
„Tiek auginant mėsinius gyvulius, tiek gaminant pieną šėrimas yra vienas svarbiausių produktyvumo veiksnių. Be to, šios modernios technologijos padeda taupyti darbo jėgą – ūkininkas gali priiminėti sprendimus iš gaunamos informacijos per atstumą, tuo metu dirbdamas kitus darbus. Užtikrinęs gyvūnų gerovę jis gali tikėtis ir didesnio produktyvumo, ir geresnio gyvulių sveikatingumo, ir mažesnių pieno gamybos veiklos sąnaudų“, – sakė D. Aksenavičius.

Krizės moko kantrybės
Tvarto modernizavimui skirtą banko paskolą ūkininkė turėtų atiduoti per ketverius metus. „Gal kaip nors ištrauksime“, – nepraranda optimizmo R. Daukševičienė. Ūkininkė žino, kad po nuopuolio ateina pakilimo laikotarpis. Ji taip pat įsitikinusi, kad net ir krizių krečiamas pieno sektorius yra stabiliausia žemės ūkio šaka, duodanti nuolatines pajamas.
Šiemetinius jos ūkiui tekusius iššūkius ūkininkė vertina iš tolimesnės savo ūkininkavimo perspektyvos. Labai sunku buvę 2008-aisiais, kai prasidėjo krizė. Tai buvo pirmoji įveikta neganda, kuri išmokė kantrybės. „Tikimės, kad kainos dar truputį pakils. Pieno sektoriuje būna tokių juodų dienų, bet jos ilgai neužsitęsia – ima ir prašvinta“, – sakė moteris.
Nuo 2004-ųjų Daukševičiai bendradarbiauja ir su Žalųjų galvijų gerintojų asociacija – tobulina bandą. Dabar joje – žymiai stambesnės karvės, jos geriau pritaikytos melžti mechanizuotai, išaugo ūkio produktyvumas.
„Be specialistų pagalbos neišsiverčiame. Gerų darbo rodiklių pasieksi bendradarbiaudamas. Esu labai dėkinga „Dotnuvos projektų“ specialistams. Bendromis jėgomis nuveikėme tokį didelį darbą“, – kalbėjo ūkininkė.