„Dotnuva Baltic“ – turtinga istorija ir drąsus žvilgsnis į ateitį

 

Lietuvos žemės ūkio mokslo lopšyje Dotnuvoje gimusi bendrovė į trečiąjį veiklos dešimtmetį žengia su nauju vardu. Perėjusi į tarptautinę lygą – išplėtusi veiklą į Latviją ir Estiją – kompanija suka modernėjimo keliu ir tvirtina, jog už vizualių ženklo pokyčių slypi daug realių pasikeitimų. „Dotnuva Baltic“ atvirai kalba apie klaidas plėtros kelyje, tačiau neslepia ambicijų per keletą metų tapti geriausia kompanija Baltijos šalyse.

 

Prieš du dešimtmečius Dotnuvoje įsteigta bendrovė iki šiol buvo žinoma kaip „Dotnuvos projektai“, atstovaujanti garsiems profesionalios žemės ūkio technikos gamintojams šalyje ir turinti vieną moderniausių šalyje sėklų ruošimo fabriką. Kiek vėliau į paslaugų spektrą įtraukti elevatorių projektavimas bei statyba ir prekyba įvairia grūdų bei fermos įranga – sparčiai augančios kompanijos veiklos. Prieš septyniolika metų įsiliejusi į koncerno „Linas Agro“ įmonių grupę, bendrovė žengė žingsnį ir į kaimyninių šalių rinkas, o šįmet ryžosi įprasminti ne vienerius metus vykstančius pokyčius ir rinkai pristatė naują pavadinimą – „Dotnuva Baltic“. „Naujas vardas atspindi dabartinę kompanijos esmę – tvirti pamatai bei ilgametė patirtis ir pažangus žvilgsnis į priekį,“ – sako „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas. Į pokalbį jis atskuba kone tiesiai iš skrydžio ir neslepia džiaugsmo – Bolonijoje kompanija už nuosekliai didėjančius pardavimus gavo apdovanojimą kaip geriausi Danijos grūdų perdirbimo ir saugojimo įrangos „Cimbria“ atstovai, finale nurungę JAV bei Lenkijoje veikiančias pardavimo komandas. „Šis pripažinimas mums reiškia labai daug – komanda iš nedidelės šalies mažo miestelio sugeba daugiau, nei kur kas didesnius pajėgumus ir galimybes turinčios korporacijos. Tai stipriai motyvuoja eiti į priekį,“ – sako p. Jaloveckas, prisimindamas ir kitus du svarius šiais metais gautus geriausio tiekėjo apdovanojimus iš „CASE IH“ ir „Kverneland“ kompanijų.

„Dotnuvos projektai“ prasidėjo nuo keleto entuziastingų žmonių, tikinčių pažangiomis žemės ūkio idėjomis ir pasiryžusių jas įgyvendinti Lietuvoje. Šiandien „Dotnuva Baltic“ veikia visose Baltijos šalyse ir turi daugiau nei 300 darbuotojų. Kas labiau keitėsi per šį laikotarpį – kompanija, klientai ar verslo aplinka?

Be abejo, visi šie dalykai pasikeitė neatpažįstamai: rinka prisipildė konkurentų, žemdirbiai tapo reiklesni, labiau išprusę, žemės ūkio technologinė pažanga juda septynmyliais žingsniais. Mūsų bendrovė, gimusi vidurio Lietuvos miestelyje, šiandien pristato garsiausią pasaulinę techniką ir už veiklos rezultatus nuosekliai gauna apdovanojimus iš pasaulinių korporacijų rankų. 1999 m. bendrovę sustiprino partnerystė su AB „Linas Agro Group“, atsirado naujos veiklos sritys – elevatorių statybos projektai, fermų įranga. Išoriniai pokyčiai akivaizdūs. Sakyčiau, mažiausiai keitėsi kompanijos kultūra, principai, kuriais vadovaujamasi savo veikloje. Įmonės įkūrėjai – intelektualūs Lietuvos žemės ūkio mokslo atstovai nuo pat pradžių diegė savitarpio pasitikėjimo, pagarbos vienas kitam, atsidavimo darbui kultūrą ir tokia ji išliko iki šių dienų. Kita vertus, kai įmonės vairą iš įkūrėjų perima samdomi vadovai, paprastai keičiasi ir sprendimų priėmimas, į jį įsitraukia daugiau žmonių. Neseniai iš savo komandos išgirdau žodžius, kurie mane labai pradžiugino – jie išties jaučiasi žmonėmis, kurių balsas įmonėje yra lemiantis ir tai juos ypatingai motyvuoja. Tokie vidiniai pokyčiai gal ne tiek pastebimi, bet tikrai reikšmingi.

Prieš keletą metų su ambicingais planais įžengėte į Latvijos bei Estijos rinkas. Kaip sekėsi įsitvirtinti šiose šalyse ir ar galvojate apie tolimesnę plėtrą?

Kadangi atstovaujame žinomus pasaulinius prekinius ženklus, tarptautiškumas mums itin svarbus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas didžiosios užsienio kompanijos paprastai vertina kaip vieną, ir bendrovė, vykdanti veiklą visose trijose šalyse įgauna visiškai kitokį svorį partnerių akyse. Šios kaimyninės šalys – artimiausios, geriausiai mums pažįstamos, verslo sąlygos jose panašios, tad braižydami strateginį bendrovės veiklos žemėlapį jas matome kaip vieną rinką. Negaliu sakyti, kad viskas ėjosi kaip per sviestą – pradėdami plėtrą buvome pernelyg optimistiški, galvojome, kad viskas vystysis panašiai kaip Lietuvoje ir greitu metu užimsime lyderių pozicijas visose savo veiklos srityse. Gavome vertingų ėjimo į svetimas rinkas pamokų – pirmiausia, būtina turėti savo strategiją ir įvertinti, per kiek laiko realu pasiekti planuojamus rezultatus. Neįgyvendinti planai smarkiai demotyvuoja visus kompanijos darbuotojus, nepaguodžia nei tai, kad svajonės nuo pat pradžių buvo nerealios. Tačiau pamokas išmokome ir dabar Latvijoje bei Estijoje planuojame nuoseklų augimą, pagrindinė mūsų veikla ten apims prekybą žemės ūkio technika bei sėklomis.

Šįmet pradėjote naują įmonės etapą – atnaujinote du dešimtmečius sėkmę nešusį prekės ženklą ir pasivadinote „Dotnuva Baltic“. Kas atvedė prie šio sprendimo ir kokius pokyčius jis įprasmina?

Virsmas neįvyksta per dieną – pristatyti kompanijos ženklo bei vardo pokyčiai atspindi nuoseklų bendrovės vystymąsi. Ta kryptimi ėjome jau ilgai, o dabar itin ryškiai jaučiamas atsinaujinimas visose srityse: tobulinami vidiniai įmonės procesai, diegiami pažangūs IT sprendimai, į kompaniją įsilieja daug jaunų žmonių su naujomis idėjomis. Tad įmonės sėkmingo augimo dvidešimtmetis – puiki proga įprasminti visus šiuos pokyčius ir žengti į kokybiškai naują veiklos etapą.

Ir senąjį, ir naują pavadinimą sudaro du žodžiai – vienas jų lieka kaip buvęs, o antrasis simbolizuoja pažangias naujoves įmonės viduje. Mes visada liksime glaudžiai susiję su Lietuvos žemės ūkio lopšiu Dotnuva, čia prasidėjo kompanijos istorija, mezgėsi glaudūs ryšiai su žemės ūkio bendruomene, kaupėsi patirtis. Tačiau šiandien esame sparčiai modernėjanti tarptautinė bendrovė, siūlanti agroverslui ne trumpalaikius projektus, o profesionalius sprendimus bei visapusišką partnerystę trijose Baltijos šalyse. Žinoma, naujas pavadinimas tinkamesnis ir tarptautinei veiklai: nuo sunkiai ištariamo „projektai“ tapome „Baltic“, solidžiau atrodome tiek partneriams, kuriuos atstovaujame, tiek ir klientams Latvijoje bei Estijoje.

Kokias dar vertingas pamokas išmokote per ilgametę kompanijos istoriją?

Viena iš pagrindinių taisyklių, ypač agroversle – nelikti vienam. Ilgalaikė partnerystė su tiekėjais, bankais, žemės ūkio mokslo įstaigomis – veiklos orientyras. Kartais verčiau žengti keletą žingsnių atgal, prisiimti sau nuostolius tam, kad įrodytum partneriui ar klientui, jog esi vertas pasitikėjimo ir darysi viską, kad tik nenuviltum jo. Tiesa, tai labiau įžvalga apie sėkmę, o ne pamoka, nes „Dotnuva Baltic“ visada galėjo pasidžiaugti puikiais santykiais su žemės ūkio bendruomene. Dar vienas pasiteisinęs dalykas – veiklų išskaidymas. Ši strategija mums smarkiai padėjo išgyventi sunkius laikus – jei sunkiau sekasi vienur, pardavimus amortizuodavo pajamos iš kitų veiklų. Per tiek metų įsitikinome, kad išties žmonės yra didžiausia kompanijos vertybė. Gali preciziškai sudėlioti organizacinius procesus, įdiegti naujausias sistemas, bet rezultatą vis tiek nulems patikimi, profesionalūs, sąžiningi darbuotojai. Pastebime, kokie skirtingi žmonės – lojalią, atsidavusią kartą keičia jaunimas, norintis greitai augti, ieškantis prasmės ir įdomios veiklos bei greitų rezultatų. Bet ir vieni, ir kiti mums be galo svarbūs, ieškome efektyviausių patirties, žinių bei šiuolaikiško pažangaus požiūrio derinių. Manau, tai vienas iš didžiausių iššūkių ir kartu galimybė išlaikyti gyvybingumą dar dvidešimt ir daugiau metų.

Dažnai manoma, jog žemės ūkis palyginti su kitomis šakomis yra konservatyvus, jame mažiau naujovių. Kokią agroverslo ateitį regite Jūs?

Nenorėčiau sutikti, kad žemės ūkis yra inertiškas – jame naudojamos technologijos į priekį žengia dideliais žingsniais. Navigacija valdoma technika, dronų panaudojimas, tikslesnis duomenų surinkimas ir apdorojimas, robotizacija – visa tai yra šiandienos agroverslo aktualijos. Laukais jau važinėja išmanieji plūgai, valdomi neišlipant iš kabinos, o netolimoje ateityje tikrai išriedės ir traktoriai, kuriems nereikės vairuotojo. Modernėjimas neišvengiamas, nes didesnio našumo klausimas vis dar išlieka aktualus, iš vieno hektaro siekiama išgauti kuo didesnį derlių. Sparčiai modernėja ir agroverslo bendrovių valdymas, dabar jos yra didžiųjų IT kompanijų, diegiančių automatizuotas sistemas, dėmesio centre. Nežiūrint į tai, kad žemdirbių rezultatus veikia daug šalutinių veiksnių: klimato sąlygos, politinė situacija, pasaulinės kainos – akivaizdu, kad modernus ūkininkavimas duoda daugiau pridėtinės vertės ir patikimesnį konkurencinį pranašumą. Tad laimės tie, kurie sugebės neatsilikti nuo industriją persmelkiančios pažangos ir sugebės kuo geriau įsisavinti naujas technologijas.