Agroverslas vis drąsiau renkasi bankų finansavimą

 

Finansų įstaigų  atstovų teigimu, pastaraisiais metais išaugo vidutinė finansuojama žemdirbių investicijų suma, o taip pat – paskolų ir lizingo, susijusių su žemės ūkiu, portfelis. Finansavimo šaltinių žemės ūkio technikai įsigyti ieško ir smulkesni  ūkiai. Pasibaigus intensyviam darbų sezonui ūkininkai paprastai įvertina turimą žemės ūkio techniką ir, remdamiesi praėjusio darbymečio patirtimi, svarsto, ką remontuoti, ką naujo reikėtų įsigyti, tad dažniau praveriamos ir finansų įstaigos  durys.

---

Šie metai rekordiniai žemės ūkio technikos pardavėjams – Europos Sąjungos (ES) paramos pinigai tapo svarbiu faktoriumi, paskatinusiu Lietuvos ūkininkus įsigyti naujos technikos. Rekordiniai metai žada būti ir finansų įstaigoms, teikiančioms paskolas žemdirbiams.

Vidutinė finansuojama suma didėja

„Mūsų duomenys rodo, kad finansuojama suma per pastaruosius metus padidėjo 20 tūkst. Eur – jei 2012 m. ji vidutiniškai siekė 60 tūkst. Eur, tai 2016 m. – jau  80 tūkst. Eur. Kadangi ES parama skiriama padėti mažesniems ir vidutiniams ūkiams, tad ir paskolas daugiausiai ima ūkininkai, valdantys 100 ha ir mažesnius ūkius. Paprasta tiek ūkininkai, tiek ir žemės ūkio bendrovės įsigyja kombainus, traktorius, prikabinamą techniką. Finansuojame tiek didelius investicinius projektus, kurie apima technikos įsigijimą, tiek pavienių traktorių pirkimą.  Tad skolinamos sumos svyruoja nuo milijono iki kelių tūkstančių eurų“, –  pastebi „Nordea Finance Lietuva“ vadovas Vaidas Grincevičius.

Jo teigimu, kai techniką planuojama įsigyti pasinaudojant ES parama, tada į finansų įstaigą kreipiamasi dėl paskolos. Jei ES paramos nesitikima, nauja technika perkama lizingu.

Paskolų ir lizingo portfelis augo dvigubai

„Per pastaruosius trejus metus SEB banke paskolų ir lizingo, susijusio su žemės ūkiu, portfelis išaugo dvigubai. Kaip pagrindinius augimą skatinusius veiksnius galime išskirti rekordiškai gerą derlių 2014–2015 metais ir pernai prasidėjusį naują ES paramos laikotarpį. Tiesa, jam pasibaigus 2020 metais didelio nuosmukio tikėtis nereiktų, nes ES paramos lėšas ūkininkai išnaudoja veiklos efektyvinimui, modernizavimui“,– sakė Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak A. Čičelio, dėl nepalankių oro sąlygų javapjūtės metu šie metai gali būti kiek sunkesni ūkininkams, tačiau pienininkystės sektorius ženkliai atsigauna. Bet kokiu atveju, jei ūkininkai patiria laikinų sunkumų laiku vykdydami finansinius įsipareigojimus, bankas jiems padeda rasti tinkamiausią sprendimą.

Nauja technika padeda efektyviau dirbti

Pasak finansinių institucijų atstovų, sprendžiant, ar tikrai verta imti paskolą, reikia gerai įvertinti savo galimybes ją grąžinti. Tai skaičiuojant, derėtų nepamiršti, kad nauja technika padės efektyviau dirbti, tuo pačiu – daugiau uždirbti.

„Tiksliai pasakyti, kiek darbas nauja technika bus efektyvesnis – labai sunku. Reikėtų vertinti ūkininko dabar turimą techniką – ar jis nori keisti prieš dešimt metų pirktą vakarietišką, ar  seną, dar nuo sovietinių laikų naudojamą. Faktas, pastaruoju atveju  skirtumas bus keleriopai didesnis, – aiškino bendrovės „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas.

Per pastarąjį dešimtmetį technologijos gerokai patobulėjo.

„Ypač naudinga įsigyti naują kombainą – užtenka vienų tokių metų kaip šiemet, ir efektas – akivaizdus. Tuo galėjo įsitikinti daugybė ūkininkų, nespėjusių laiku nuimti javų derliaus ir pardavę juos ne kaip ekstra ar pirmos klasės, o kaip pašarinius“, – priminė liūdną šių metų patirtį R. Janarauskas.

Pasak jo, ir blogais metais javapjūtės laiku pasitaiko 7-10 saulėtų dienų. Palyginkime, kiek per jas galės nuveikti kombainas, kurio pjaunamosios plotis penki ar šeši, ir kiek – devyni ar dvylika metrų.

„Galingas kombainas per dieną gali nuimti 40-55 ha javų, o mažesnis, senesnis – 15-20 ha. Paskaičiuokite, koks efektas. Jei anksčiau 300 AG kombainą pirkdavo 1000-2000 ha ūkiai, dabar į jį žvalgosi ir 150-200 ha ūkių savininkai“, – pasakojo „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas.

Tiesa, prieš priimant sprendimą dėl naujo kombaino, reikia įvertinti – ar bus galimybė greitai suvežti ir sandėliuoti grūdus, kai lauke dirba per 12 min. pilną bunkerį prikuliantis galingas kombainas?

„Kitas būdas įvertinti, ar jau reikia atnaujinti techniką – elementarus matematinis. Tiesiog palyginkite, kiek kainuoja turimo traktoriaus ar kombaino remontas ir kokios būtų naujos mašinos  lizingo ar paskolos įmokos“, –  pataria  R. Janarauskas.

Kaip keitėsi finansuojamos sumos dydis vienam klientui

„Nordea Finance Lithuania“ duomenys